- guodžioti
- guõdžioti vksm. Vai̇̃ką guõdžioti.
.
.
guodžioti — guõdžioti, ioja, iojo tr. J, Užv, Als, Žd, Kv 1. raminti, maldyti: Guõdžiok sesę, kad apsistotų verkti J. Guõdžiok nuliūdusį, verksmingą, rūpestingą, o guosk pavargusį J. Guõdžiok vaiką, juk matai, kad prisivėrė pirštelį Šts. Marti graudžiai… … Dictionary of the Lithuanian Language
guodoti — 2 guodoti, oja, ojo tr.; Ser guodžioti … Dictionary of the Lithuanian Language
guodžiojimas — guõdžiojimas sm. (1) → guodžioti 1: Guodžiojau guodžiojau, bet nėko tas muno guõdžiojimas negelbėjo Brs. Girdėjo troboje Magdelės dejavimą, motynos guodžiojimą, Juozapo verkimą Žem. Guodžiojimo troškimas yra įgimtas rš. Vos tik susergam,… … Dictionary of the Lithuanian Language
gūdžioti — gū̃džioti, ioja, iojo (dial.) J = guodžioti … Dictionary of the Lithuanian Language
kinklė — 1 kinklė̃ sf. (4) plg. kenklė. 1. J, NdŽ užpakalinė kelio sąnario dalis, kojos sulenkimas prie kelio, pakinkis: Benešant maišus, kinklès pakirto Krkl. Išperk tą vaiką par kinkles, tai žinos to nedaryti Šll. 2. užpakalinė kojos dalis; blauzda;… … Dictionary of the Lithuanian Language
paguodžioti — paguõdžioti tr. 1. paraminti, pamaldyti: Eik paguõdžiok vaiką, kad nerėktų Užv. Paguõdžiok geru žodžiu verksmingą J. Paguodžiojo ir ramino ligonį Žem. 2. refl. pasiskųsti, padejuoti: Skubinom paverkti, pasiguodžioti, savo vargus išpasakoti Žem … Dictionary of the Lithuanian Language
įsiguodžioti — įsiguõdžioti BŽ471 įsidejuoti. guodžioti; įsiguodžioti; paguodžioti … Dictionary of the Lithuanian Language